- užgijimas
- užgiji̇̀mas dkt.
.
.
sukibimas — sukibìmas sm. (2) J 1. → sukibti 1: Pirminis užgijimas, arba užgijimas tiesioginiu sukibimu rš. | refl.: Iš atomų sūkurių ir susikibimų atsiranda žemė ir žvaigždės EncVII961. 2. ryšys, sąsaja: Kūdikis veikiai ima suprasti tokį sukibimą verkimo… … Dictionary of the Lithuanian Language